- vienaausis
- vienaaũsis, -ė adj. (2) NdŽ; LL52 1. kuris su viena ausimi; kuris girdi tik viena ausimi: Kai viena dalis žmogaus silpsta, kita stiprėja. Taip bent sakos vienaakiai ir vienaausiai Vaižg. 2. vienaąsis: Pilnas vežimas prikrautas avižų, uzbonų vienaaũsių Lel.
Dictionary of the Lithuanian Language.